About Attention Deficit Hyperactivity Disorder (ADHD)

Attention-deficit/hyperactivity disorder (ADHD) is a disorder marked by an ongoing pattern of inattention and/or hyperactivity-impulsivity that interferes with functioning or development

Neatidumas 

reiškia, kad asmuo nukrypsta nuo užduoties, nėra atkaklus, sunkiai išlaiko dėmesį ir yra neorganizuotas; ir šios problemos nėra susijusios su neklusnumu ar nesupratimu.

Impulsyvumas 

tai reiškia, kad asmuo atlieka skubotus veiksmus, kurie atliekami akimirksniu, prieš tai apie juos nepagalvojus, ir kurie gali labai pakenkti, arba noras gauti tiesioginį atlygį ar nesugebėjimas atidėti pasitenkinimą.

Impulsyvus žmogus gali būti socialiai įkyrus ir pernelyg trukdyti kitiems arba priimti svarbius sprendimus neįvertinęs ilgalaikių pasekmių.

Hiperaktyvumas 

tai reiškia, kad asmuo nuolat juda, taip pat ir situacijose, kuriose tai nėra tinkama, arba pernelyg neramiai maivosi, baksnoja ar kalba.

Suaugusieji gali būti itin neramūs arba nuolatine veikla nuvarginti kitus. Tai taip pat gali būti susiję su lenktyniaujančiomis mintimis ir vidiniais hiperaktyvumo jausmais bei su tuo susijusiu neramumu.

Signs and Symptoms of ADHD

Inattention and hyperactivity/impulsivity are the key behaviours of ADHD. Some people with ADHD only have problems with one of the behaviours, while others have both inattention and hyperactivity-impulsivity, which is referred to as combined ADHD

Normalu, kad žmonės, sergantys ADHD, pasižymi nedėmesingumu, nesusikaupimu ir impulsyvumu, tačiau šie sutrikimai būdingi ir jiems:

  • yra sunkesni
  • pasitaiko dažniau.
  • trukdo arba blogina jų socialinio bendravimo, mokymosi ar darbo kokybę.

Neatidumas 

Žmonės, kuriems pasireiškia dėmesio stokos simptomai, dažnai gali:

  • Overlook or miss details, make mistakes in schoolwork, at work, or during other activities
  • Have problems sustaining attention in tasks, including conversations, lectures, or lengthy reading
  • Neatrodo, kad klausytųsi, kai su juo kalbama tiesiogiai.
  • Not follow through on instructions and fail to finish schoolwork, chores, or duties in the workplace or start tasks but quickly lose focus and get easily sidetracked
  • turi problemų organizuodami užduotis ir veiklą, pavyzdžiui, nesugeba nustatyti, ką daryti iš eilės, tvarkingai laikyti medžiagas ir daiktus, netvarkingai dirba, prastai valdo laiką ir nesilaiko terminų.
  • Avoid or dislike tasks that require sustained mental effort, such as preparing reports, completing forms, or reviewing lengthy papers
  • Lose things necessary for tasks or activities, such as books, tools, wallets, keys, paperwork, eyeglasses, and mobile phones
  • Lengvai atitraukti dėmesį nuo nesusijusių minčių ar dirgiklių.
  • Pamirštate kasdienę veiklą, pavyzdžiui, namų ruošos darbus, pavedimus, skambučius ir susitikimus.

Hiperaktyvumas ir impulsyvumas

Žmonės, kuriems pasireiškia hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai, dažnai gali:

  • Susikaupia ir susiraukia ant sėdynių.
  • palikti savo vietą, kai tikimasi likti sėdėti, pvz., klasėje ar biure.
  • bėgioti, bėgioti ar laipioti situacijose, kuriose tai yra netinkama, arba paaugliai ir suaugusieji dažnai jaučiasi neramūs.
  • Be unable to engage in hobbies quietly
  • Nuolat judėti, būti “kelyje” arba elgtis taip, tarsi “būtų varomas variklio”.”
  • Kalbėkite be perstojo
  • atsakyti į klausimą dar nebaigus atsakymo, užbaigti kitų žmonių sakinius arba kalbėti nelaukiant, kol ateis eilė pokalbio metu.
  • sunkiai laukia savo eilės
  • Pertraukinėti ar trukdyti kitiems, pavyzdžiui, pokalbiuose, žaidimuose ar veikloje.
Psichiatrinis gydymas

Risk factors

Researchers are not sure what causes ADHD. Like many other conditions, several factors can contribute to ADHD, such as:

  • Genai
  • Cigarečių rūkymas, alkoholio ar narkotikų vartojimas nėštumo metu
  • Aplinkos toksinų poveikis nėštumo metu
  • aplinkos toksinų, pavyzdžiui, didelio švino kiekio, poveikis jaunystėje.
  • Mažas gimimo svoris
  • Smegenų sužalojimai

ADHD is more common in males than females, and females with ADHD are more likely to have problems primarily with inattention. Other conditions, such as learning disabilities, anxiety disorder, conduct disorder, depression, and substance abuse, are more common in people with ADHD.

Diagnosis of ADHD

ADHD diagnozei nustatyti reikia išsamaus įvertinimo, kurį atliktų atitinkamos kvalifikacijos gydytojas, pavyzdžiui, psichologas arba psichiatras, turintis patirties ADHD srityje.

For a person to receive a diagnosis of ADHD, the symptoms of inattention and/or hyperactivity-impulsivity must be chronic or long-lasting and impair the person’s functioning. The doctor will also ensure that any ADHD symptoms are not due to another medical or psychiatric condition. For an adolescent or adult to receive a diagnosis of ADHD, the symptoms need to have been present before age 12.

Terapija

ADHD simptomai gali pasireikšti jau nuo 3 iki 6 metų amžiaus ir tęstis paauglystėje ir suaugus.

ADHD simptomai gali būti painiojami su emocinėmis ar drausmės problemomis arba visiškai nepastebimi ramiems, gerai besielgiantiems vaikams, todėl diagnozė gali būti nustatyta pavėluotai. Suaugusieji, kuriems ADHD nediagnozuota, gali turėti prastų mokymosi rezultatų, problemų darbe, sudėtingų ar nesėkmingų santykių.

ADHD simptomai laikui bėgant gali keistis, nes žmogus sensta.

In young children with ADHD, hyperactivity-impulsivity is the most predominant symptom. As a child reaches high school, the symptom of inattention may become more prominent and cause the child to struggle academically. In adolescence, hyperactivity seems to lessen and may show more often as feelings of restlessness or fidgeting, but inattention and impulsivity may remain. Many people with ADHD also struggle with relationships and antisocial behaviours. Inattention, restlessness, and impulsivity tend to persist into adulthood.

ADHD gydymas ir terapija

While there is no cure for ADHD, currently available treatments can help reduce symptoms and improve functioning.

Treatments include medication, psychotherapy, education or training, or a combination of treatments.

Vaistai

Daugeliui žmonių vaistai nuo ADHD sumažina hiperaktyvumą ir impulsyvumą, pagerina gebėjimą susikaupti, dirbti ir mokytis. Vaistai taip pat gali pagerinti fizinę koordinaciją. Kartais tenka išbandyti kelis skirtingus vaistus ar jų dozes, kol randamas tinkamas, konkrečiam žmogui tinkantis vaistas. Visus vartojančius vaistus turi atidžiai ir rūpestingai stebėti juos paskyręs gydytojas.

Stimuliatoriai

Dažniausiai ADHD gydyti vartojami vaistai vadinami “stimuliuojančiais”. Nors gali atrodyti neįprasta gydyti ADHD vaistais, kurie laikomi stimuliatoriais, jie veikia didindami smegenų cheminių medžiagų dopamino ir norepinefrino, kurios atlieka esminį vaidmenį mąstymo ir dėmesio procese, kiekį.

Prižiūrint gydytojui, stimuliuojantys vaistai laikomi saugiais. Tačiau yra rizikos ir šalutinių poveikių, ypač jei vartojami netinkamai arba viršijant paskirtą dozę. Pavyzdžiui, stimuliatoriai gali padidinti kraujospūdį ir širdies ritmą bei padidinti nerimą. Todėl asmuo, turintis kitų sveikatos problemų, įskaitant aukštą kraujospūdį, traukulius, širdies ligas, glaukomą, kepenų ar inkstų ligas arba nerimo sutrikimą, prieš pradėdamas vartoti stimuliatorių, turėtų apie tai pasakyti gydytojui.

Jei vartojant stimuliatorių pastebėjote bet kurį iš šių ar kitų šalutinių poveikių, pasitarkite su gydytoju:

  • sumažėjęs apetitas
  • miego problemos
  • tikai (staigūs, pasikartojantys judesiai ar garsai).
  • asmenybės pokyčiai
  • padidėjęs nerimas ir dirglumas.
  • skrandžio skausmai
  • galvos skausmas

Nestimuliatoriai

Keletas kitų vaistų nuo ADHD nėra stimuliatoriai. Šie vaistai veikia ilgiau nei stimuliatoriai, tačiau jie taip pat gali pagerinti ADHD sergančio asmens dėmesio koncentraciją, dėmesį ir impulsyvumą. Gydytojai gali skirti nestimuliuojamųjų vaistų: kai žmogų vargina stimuliuojamųjų vaistų šalutinis poveikis; kai stimuliuojamieji vaistai buvo neveiksmingi; arba kartu su stimuliuojamaisiais vaistais, kad padidėtų veiksmingumas.

Antidepressants may help with the symptoms of ADHD and can be prescribed if a patient has bothersome side effects from stimulants. Antidepressants can be helpful in combination with stimulants if a patient also has another condition, such as an anxiety disorder, depression, or another mood disorder.

Doctors and patients can work together to find the best medication, dose, or medication combination. This is referred to as titration.

Psichoterapija ir psichosocialinės intervencijos

Several specific psychosocial interventions have been shown to help patients and their families manage symptoms and improve everyday functioning.

In addition, children and adults with ADHD need guidance and understanding from their parents, families, colleagues and teachers to reach their full potential and to succeed.

For some frustration, blame, and anger may have built up within a family before a person is diagnosed. Families or individuals may need specialized help to overcome negative feelings. Mental health professionals can educate people about ADHD and how it affects a family. They also will help people develop new skills, attitudes, and ways of relating to each other.

Elgesio terapija 

Elgesio terapija yra psichoterapijos rūšis, kuria siekiama padėti žmogui pakeisti savo elgesį. Ji gali apimti praktinę pagalbą, pavyzdžiui, pagalbą organizuojant užduotis ar atliekant mokyklinius darbus, arba darbą su emociškai sunkiais įvykiais.

Elgesio terapija taip pat moko žmogų, kaip:

  • stebėti savo elgesį.
  • pagirti save arba apdovanoti už pageidaujamą elgesį, pvz., pykčio suvaldymą arba mąstymą prieš pradedant veikti.

Priklausomai nuo paciento amžiaus, tėvai, mokytojai ar šeimos nariai taip pat gali duoti teigiamą ar neigiamą grįžtamąjį ryšį už tam tikrą elgesį ir padėti nustatyti aiškias taisykles, namų ruošos darbų sąrašus ir kitą struktūruotą tvarką, padedančią asmeniui kontroliuoti savo elgesį.

Terapeutai taip pat gali mokyti socialinių įgūdžių, pavyzdžiui, kaip laukti eilės, dalytis, prašyti pagalbos ar reaguoti į patyčias. Socialinių įgūdžių mokymas taip pat gali būti socialinių įgūdžių mokymas, kai mokoma suprasti kitų žmonių veido išraišką ir balso toną bei tinkamai reaguoti.

Kognityvinė elgesio terapija 

Kognityvinė elgesio terapija taip pat gali išmokyti žmogų sąmoningumo technikų arba meditacijos. Asmuo mokosi, kaip įsisąmoninti ir priimti savo mintis ir jausmus, kad geriau sutelktų dėmesį ir geriau susikauptų.

Terapeutas taip pat skatina ADHD sergantį asmenį prisitaikyti prie su gydymu susijusių gyvenimo pokyčių, pavyzdžiui, pagalvoti prieš pradedant veikti arba atsispirti norui be reikalo rizikuoti.

Šeimos ir santuokinė terapija

Family and marital therapycan help family members and spouses find better ways to handle disruptive behaviours, to encourage behaviour changes, and improve interactions with the patient.

Paramos grupės

Support groups can help people connect with others who have similar challenges and concerns. Groups often meet regularly to share frustrations and successes, to exchange information about recommended specialists and strategies, and to talk with experts…

"Skylight" psichiatrijos ADHD diagnostikos procesas

Daugiau informacijos pateikiame registracijos pakete visiems pacientams, kurie atlieka ADHD vertinimą.

Below is a summary of the ADHD diagnostic pathway. 

1 žingsnis We gather information about you

ADHD assessments are detailed, so we collect information in different ways to understand your experiences and needs. Please tell us if there is anything that would make the assessment easier for you. We will do our best to make reasonable adjustments.

2 žingsnis We follow national guidance

Your assessment follows NICE guidance and is carried out in line with recognised national standards.

3 žingsnis You complete questionnaires and meet with a clinician

We gather information through questionnaires and a clinical assessment. This may include talking about your mental health, past history, physical health, social life, and day-to-day experiences (usually 1 appointment completed virtually)

4 žingsnis We use recognised ADHD assessment tools

As part of the assessment, we use recognised diagnostic tools recommended in NICE guidance to support a thorough and accurate outcome.

Step 5 Experienced assessors review your information and provide you with an outcome

Your assessment is completed by a skilled and experienced clinician who regularly carries out ADHD diagnostic assessments. They will provide a diagnostic outcome at the end of your assessment in most cases. At times they may feel more information or further discussion is required within the clinical team. If this is the case, they will explain this to you. You will be contacted by email to confirm your diagnostic outcome once your assessment has been reviewed by a multi-disciplinary team.

Step 6 You receive your reports

In the weeks following your assessment you will receive a full report explaining the information gathered and how the diagnostic outcome was reached. We also provide a shorter version that will be shared with your referring GP and that you can choose to share with others.

Step 7 You access the post diagnostic support hub at your own time and pace.

A link will be sent to you, please keep this safe so you can access the resource and support hub at any time.

Step 8 We discuss treatment and next steps

Where appropriate, we can discuss treatment options, including medication. We may also work with your GP on shared care arrangements after treatment.